Alaus mielės

 

Alaus mielės (Saccharomyces cerevisiae) – tai mieliagrybių šeimos vienaląsčiai grybeliai, užauginti specialioje terpėje ir išdžiovinti. 100 g sausų mielių randama 44-50 g visaverčių, kokybiškų baltymų, praturtintų B grupės vitaminais ir mikroelementais (kaliu, natriu, magniu, fosforu, siliciu, geležimi ir kt.), apie 2 g riebalų ir apie 6 g angliavandenių.

 

Mielių baltymus sudaro 16 skirtingų amino rūgščių. Savo sudėtimi alaus mielių baltymai yra  panašūs į gyvulinės kilmės baltymus. Jie gerai organizmo pasisavinami, puikios kokybės ir gali būti naudojami esant mitybos sutrikimams atsiradusiems dėl baltymų stokos ar didesnio jų poreikio intensyviai augant.

 

Alaus mielių riebalus sudaro 25 % stearino ir 75% palmitino rūgščių.

 

Alaus mielėse esantys vitaminai stiprina organizmą ir apsaugo nuo ligų. Jų organizmas pasigaminti negali, todėl jie turi būti gaunami su maistu. 100 g alaus mielių yra randama tokių B grupės vitaminų:

 

Vitamino pavadinimas

Kiekis, mg/100g

Tiaminas (B1)

10,00

Riboflavinas (B2)

4,00

Nikotino rūgštis (B3)

40,00

Pantoteno rūgštis (B5)

18,00

Pyridoksinas (B6)

1,53

Biotinas (B7)

0,14

Folio rūgštis (B9)

2,00

 

 

Vitaminas B1 padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, skatina normalų augimą, vaisingumą. Vitaminas B1 veikia virškinimo organus, gerina skrandžio motorinę ir sekrecinę funkcijas, širdies veiklą. Vitaminas B1 yra daugelio fermentų, katalizuojančių angliavandenių apykaitą, aktyvioji dalis.

 

Trūkstant vitamino B1 sutrinka virškinimas, dingsta apetitas, susilpnėja atmintis. Taip pat gali pasireikšti galvos skausmai, dirglumas, periferinių nervų uždegimas, kartais sutrinka širdies veikla, sulėtėja žarnyno peristaltika, gali užkietėti viduriai. Šio vitamino dažnai trūksta dėl fizinio pervargimo, alkoholizmo, lėtinių žarnyno bei kepenų ligų.

 

Vitamino B2 svarbiausia savybė - augimo skatinimas. Šis vitaminas būtinas angliavandenių, riebalų ir baltymų "sudeginimui", teigiamai veikia regos organus, gerina adaptaciją tamsoje. Trūkstant šio vitamino trūkinėja ir džiūsta lūpos, lėčiau gyja žaizdos, jaučiamas nuovargis, neveiklumas, gerklės skausmas. Organizmams, kuriems trūksta B2 vitamino sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms. Dėl vitamino B2 trūkumo sutrinka ir vitamino C sintezė.

 

Vitaminas B6 reikalingas baltymų ir amino rūgščių apykaitai, hormonų bei raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Trūkstant šio vitamino gali atsirasti odos ir gleivinės uždegimų, sutrinka virškinimas, kamuoja nuovargis, sumažėja atsparumas infekcijoms. Vitaminas B6 mažina cholesterino kiekį kraujyje ir riebalų kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, gerina kepenų veiklą, turi įtakos nervų sistemai.

 

Vitaminas B3 (PP) yra vienas svarbiausių sportuojantiems žmonėms. Ištirpęs organizme, vitaminas B3 tampa nikotinamidu, kuris turi poveikį plėsti kraujagysles bei mažinti kraujospūdį. Taip pat nikotinamidas skatina skrandžio bei tulžies sulčių išsiskyrimą, dalyvauja cholesterino apykaitoje bei kontroliuoja hormonų įsisavinimą.

 

Trūkstant vitamino B3 sutrinka atmintis ir mąstymas, prasideda pelagra (niacino avitaminozė). Taip pat gali atsirasti odos uždegimas, kankinti nemiga ir kamuoti raumenų skausmai.

 

Vitaminas B5 yra svarbus augimui, dauginimuisi, dalyvauja hemoglobino ir hormonų sintezėje, mažina “blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje, dalyvauja organizmo detoksikacijoje, skatina žaizdų gijimą.

 

Trūkstant vitamino B5 atsiranda širdies veiklos sutrikimai, depresija, raumenų silpnumas, susilpnėja imunitetas.

 

Vitaminas B9 (Folio rūgštis) yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui, DNR gamybai. Folio rūgštis slopina cholesterolio kaupimąsi širdies raumenyje, padeda apsisaugoti nuo žarnyno parazitų ir apsinuodijimo maistu. Nustatyta, kad folio rūgštis gali padėti išvengti kai kurių vėžio formų ir širdies kraujagyslių ligų.

 

Esant ryškiam vitamino B9 (Folio rūgšties) trūkumui, pasireiškia anemija, silpnumas, greitas nuovargis, anoreksija, viduriavimas, galvos skausmai, nuotaikos pakitimai, depresija.

 

Vitaminas B7 (H) reguliuoja prakaito liaukų veiklą, reikalingas sveikiems plaukams, odai, kraujo gamybai. Šis vitaminas lengvai oksiduojamas, tačiau yra atsparus aukštai temperatūrai, šarmų, rūgščių ir ultravioletinių spindulių poveikiui.

 

Trūkstant biotino gali varginti raumenų skausmai, apetito stoka, skilinėja nagai, slenka plaukai, gali išsivystyti dermatitas ar mažakraujystė.

 

Alaus mielių baltymuose yra randama 16 pagrindinių amino rūgščių. Jų kiekiai alaus mielių baltymuose yra tokie:

 

Amino rūgšties pavadinimas

Kiekis g/kg

Asparagino rūgštis

36,64

Treoninas

18,01

Serinas

21,44

Glutamino rūgštis

65,22

Prolinas

20,84

Glicinas

18,13

Alaninas

26,39

Valinas

18,89

Metioninas

9,63

Izoleucinas

16,20

Leucinas

24,79

Tirozinas

13,52

Fenilalaninas

15,07

Histidinas

12,78

Lizinas

23,73

Argininas

19,87

 

 

Kontroliuojamas suvartojamų amino rūgščių kiekis stimuliuoja hormoninę sistemą, skatina augimą. Intensyvių treniruočių metu, amino rūgštys panaudojamos energijos gamybai. Po treniruotės kūnas šiuos nuostolius bando atstatyti padidindamas baltymų sintezę.

 

Alaus mielėse randama įvairių mikroelementų. Kiekvienas mikroelementas turi tik jam būdingą funkciją. Vieni veikia ūgį, kiti padeda praeiti nerviniams impulsams, treti atlieka statybinių medžiagų funkciją kūne.

 

Taigi, alaus mielės, dėl savo unikalios sudėties, yra vertingas mūsų mitybos papildas, tinkamas tiek sveikam, tiek sergančiam organizmui.

 

Su alaus mielėmis organizmas gauna didesnį pilnaverčio baltymo racioną, atstatoma mineralų ir vitaminų pusiausvyra.

 

Sausos alaus mielės yra ypač vertingos, nes jose nėra gyvų mielių ląstelių, ilgas galiojimo laikas, patogus transportavimas. Vartotojams nereikia jų papildomai apdirbti, t.y. kaitinti ar kitaip apdoroti. Alaus mielių panaudojimas yra labai paprastas, todėl, kaip rodo užsienio šalių patirtis, maisto gamintojai jas naudoja kaip baltyminį-vitamininį papildą praturtinti savo gaminiams.  Dar vienu aspektu alaus mielės yra svarbios tuo, kad tai – natūralus ir švarus produktas.